Arijos dekonstrukcija

About Arijos dekonstrukcija

„Arijos dekonstrukcija“ tai LRT KLASIKOS serija, kurioje Adomas Zubė, drauge su meno istorikais, muzikologais, atlikėjais, psichologais, analizuoja intymiausius operų momentus: arijas. Jie pasineria į giliausius veikėjo išgyvenimus ir bando atrasti šiuolaikiniam žmogui aktualias temas ir asmenines patirtis. Ką viena arija gali papasakoti apie operą? Kaip žmogus, niekada anksčiau neklausęs operų, staiga vienoje jų atranda save? Dekonstruoti operos ariją — išrinkti ją detalėmis ar sugriauti tradicinį supratimą? „Arijos dekonstrukcija“ yra dalis LRT projekto „Žiemojimas su opera“. Visas laidoje aptariamas operas galima rasti LRT Mediatekoje. Prodiuseriai Adomas Zubė, Magdalena Kozlovskaja, Elžbieta Radušytė, Agnė Biliūnaitė.

Publisher

LRT

Category

music

Language

lt

Explicit

No

First episode

16 Dec 2019

Latest episode

20 Feb 2022

Latest episodes

20 episodes in the feed.

1. 

   20 Feb 2022

   Žiemojimas su opera. Kontratenoro galia Malonumo arijoje iš Handelio pirmosios oratorijos

   Virpinanti širdis Malonumo giesmė vilioja ir ramina. Tai „Lascia la spina cogli la rosa“ – arija iš pirmos ir paskutinės Georgo Friedricho Handelio oratorijos. Arija keliavusi per kompozitoriaus kūrybą, cituota ir naudota skirtinguose siužetuose, bet pirmą kartą suskambusi oratorijoje „Il trionfo del Tempo e del Disinganno“ – „Laiko ir Nusivylimo triumfas“ – personažo Malonumo lūpose. Bet šiandien Malonumo arija geriau žinoma kaip „Lascia ch’io pianga“ iš operos „Rinaldas“, kurios muzikinė medžiaga nuo pirmosios jos versijos skiriasi tik vienu akordu. Oratorijos, kurią Handelis parašė dvidešimt dvejų, siužetas gana paprastas. Kalbasi keturi personažai: Grožis, Malonumas, Laikas ir Nusivylimas. Laikas ir Nusivylimas bando įtikinti Grožį, kad gyvenimas yra trapus ir greitai baigiasi, todėl svarbiau pasirinkti dvasinį kelią ir siekti aukštesnių tikslų. Malonumas – operos antagonistas – bando įtikinti Grožį džiaugtis paprastesniu gyvenimu. Šioje arijoje Malonumas paskutinį kartą gundo Grožį pasirinkti jo kelią. Pasirinkti rožę, o ne jos spyglį. Jis sako, kad senatvė ateis – nori to Grožis ar ne – bet geriau jau tegu Grožio širdis jos nesitiki. Baroko muzikos dirigentas ir muzikologas Christianas Frattima apie Handelio kūrybą gali kalbėti iki išnaktų. Klavesinu pademonstravęs skirtumą tarp abiejų arijos versijų, jis sako, kad italų renesancinio kontrapunkto tradicijoje kvartsekstakordas buvo griežtai uždraustas, todėl Handelis, norėdamas parodyti, kaip gerai jaučia vietinę publiką, „Lascia la spina“ rašė archajiškiau nei vėlesnėję arijos versiją operoje „Rinaldas“. Kontratenoras Algirdas Bagdonavičius yra ir vokalo mokytojas. Savo darbe jis skatina jaunus kontratenorus priimti savo balso unikalumą ir nebijoti žengti į sceną, nepaisant užgaulių ar net homofobiškų komentarų, kurių kartais sulaukia kontratenorai dainuodami Lietuvoje. Jis sako, kad ši arija suteikia jam vilties. Kontratenorui Viktorui Gerasimovui ši melodija asmeniškai labai svarbi. Jis tapo pirmuoju viešai girdimu ir matomu kontratenoru Lietuvoje, todėl turėjo suvalgyti gerą pūdą druskos, kol lietuviška auditorija ramiai priėmė jo balsą. Bet ši arija dar tada jam suteikė stiprybės ir žadėjo išsilaisvinimą. Viktorui „Lascia“ įprasmina jo ryšį su pirmuoju dainavimo mokytoju. Ankstyvoje paauglystėje choro vadovo Juozo Kubiliaus padrąsintas jis atliko šią ariją muzikos mokyklos salėje, o po beveik penkiolikos metų ją dainavo vadovo laidotuvėse. Prodiuseriai Adomas Zubė ir Elžbieta Radušytė

2. 

   13 Feb 2022

   Atstumtoji Karmen iš George Bizet operos

   „Ji melavo, senjore, ji visada melavo. Nežinau, ar per visą savo gyvenimą toji mergina yra pasakiusi nors vieną teisybės žodį; bet kai ji malė liežuviu, aš tikėjau: buvau bejėgis“, – sako Don Chosė apie nudurtą mylimąją Karmen Prospero Mérimée novelėje, pavadintoje jos vardu ir įkvėpusioje George Bizet operą. Karmen meilės trokšta beveik visi. Beveik, nes vienintelis Don Chosė nekreipia į ją dėmesio. Kaip nekeista, Karmen įsimyli būtent jį. „Meilė – maištingas paukštis“, – ji dainuoja savo garsiojoje habaneroje, chromatizmais leisdamasi žemyn ir įspėdama: „Jei aš tave įsimylėsiu – saugokis“. Don Chosė susižavi Karmen vilionėmis ir sekdamas paskui ją palieka mylimą Mikaelą iš gimtojo kaimo, aukoja kareivio garbę ir prisijungia prie kontrabandininkų. Bet Karmen jo auka pasirodo per maža. Gavęs įsakymą sugrįžti į karinę tarnybą, Don Chosė nusprendžia paklusti. Karmen įsižeidžia, meta jį ir susideda su toreodoru Eskamiljo. Įskaudintas, Don Chosė nesutvardo savo pykčio ir nuduria Karmen. Brigita Bublytė kurį laiką gyveno Sevilijoje, Andalūzijos sostinėje, ir dviračiu važinėjo tomis pačiomis gatvėmis, kur vystėsi Mérimée novelės veiksmas. Ji sako, kad Karmen jaučiasi laisva nuo socialinių normų, nes yra kilusi iš atstumtos romų bendruomenės. Brigita Don Chosė ir Karmen bendravimą lygina su korida. Tik šioje kovoje Karmen yra ir bulius, ir toreodoras: lyg piktas bulius ji puola; taip pat ir provokuoja savo gerbėjo įsiūtį. Operos solistė, mecosopranas Aurelija Stasiulytė apie Karmen vaidmenį rašė magistro darbą. Jai Karmen – tai nenorinti ilgalaikių santykių moteris. O būtent to ir trokšta Don Chosė. Mecosopranas Justina Gringytė su Karmen vaidmeniu gyvena jau daugiau nei 10 metų. Ji neskuba teisti Karmen, teisindama stiprią jos reakcija į Don Chosė pasirinkimą. Ji įsivaizduoja, kad Karmen augdama neturėjo tėvo: Karmen negali patikėti, kad be jos Chosė gali turėti kitų interesų. Justina mano, kad per gyvenimą Karmen veda jos vaikystėje patirta emocinė trauma. Prodiuseriai Adomas Zubė ir Elžbieta Radušytė

3. 

   6 Feb 2022

   Iš meilės įniršęs Antonio Vivaldi Rolandas

   Iš meilės galima įniršti iki beprotybės. Šį kartą apie vieną tokį įniršusį, įtūžusį krikščionių riterį Orlandą iš Antonio Vivaldi operos „Įniršęs Rolandas“, arba „Orlando furioso“. Orlandas atvyksta į burtininkės Alčinos valdomą salą ieškoti mylimosios Andželikos. Tuo tarpu Andželika jau mezga romaną su kitu riteriu Medoro, nors nenustoja apgaudinėti Orlando dėl savo jausmų jam. Greta jų meilės trikampio operoje matome dar kelias romantines linijas, o siužetą dar labiau komplikuoja burtininkė Alčina, kuri jos dėmesio atsisakančius vyrus paverčia akmenimis. Didelio virtuoziškumo reikalaujančioje arijoje „Nel profondo“ – „Giliai viduje“ – Orlandas pasiekia įniršio viršūnę. Tam, kad nesugadintų Andželikos ir jos tikrojo mylimojo Medoro vestuvių, Andželika nuvilioją Orlandą į olą. Oloje jis desperatiškiai skelbia apie savo nenurimstantį troškimą kovoti dėl mylimosios širdies. Muzikologė ir senosios muzikos tyrinėtoja dr. Aleksandra Pister recenzavo pirmąjį operos pastatymą Lietuvoje. Ji pasakoja, kad nors baroko muzikoje jausmai virte verda, jausmingumą perteikti buvo mokomasi metodiškai ir sistemingai – kaip amato. Todėl ir „Orlando furioso“ kupinas virtuaziškų numerių, bet visų pagražinimų tikslas vienas – atkurti autentiškas, sudėtingas patirtis, kurias išgyvena operos herojai. Baroko laiku nebuvo netikėta, kad didvyrio partiją atlieka moteris. Aleksandra sako, kad baroko scena siūlo netikėtai progresyvų lytiškumo supratimą, kai lyčių binariškumas beveik neegzistuoja. Mecosopranas Nora Petročenko iš pradžių labai apsidžiaugė gavusi pakvietimą dainuoti pagrindinę Orlando partiją, bet pradėjusi detaliau gilintis į muziką suprato, kad Vivaldi ornamentai – kietas riešutėlis. Opera jai pasirodė kaip „Žvaigždžių karai“ – lyg fantasy serialas, kur fantastika susipina su realybe! Operos režisierė Jūratė Vansk sako, kad baroko opera yra jos viso gyvenimo palydovas – jos klauso nuolat, nors negali paaiškinti, kodėl. Opera „Orlando furioso“ yra menininkės silpnybė, todėl pastatyti ją Lietuvos scenoje buvo didžiulis džiaugsmas ir svajonės išpildymas. Ji tiki, kad riteris Orlando visai nėra desperatiškas - jis nuoširdus ir nepraranda tikėjimo meile, net kai ji jį išduoda. Prodiuseriai Adomas Zubė ir Elžbieta Radušytė

Contact Arijos dekonstrukcija

Guest appearances

Books guests

Based on episode analysis; this does not confirm that the show is currently accepting guests.