Dešimt balų

About Dešimt balų

Radijo švietimo laida „Dešimt balų“ tarsi kompasas padeda susigaudyti švietimo sūkuriuose ir leidžia išvengti didelių klaidų priimant svarbius gyvenimo sprendimus. Transliuojama ketvirtadieniais 16.05 val. per LRT RADIJĄ. Ved. Jonė Kučinskaitė ir Gintaras Sarafinas.

Publisher

LRT

Category

society & culture

Language

lt

Explicit

No

First episode

5 Feb 2015

Latest episode

15 Oct 2026

Latest episodes

574 episodes in the feed.

1. 

   15 Oct 2026

   Jaunimas keičia darbo rinką: nuo 1500 eurų į rankas, lankstus grafikas, jokių pamainų

   1500 eurų „į rankas“ – tik nuo tokios sumos kas antras 19–29 metų jaunuolis pradėtų svarstyti, ar jam verta darbintis, o kas penktas norėtų uždirbti daugiau nei 2000 eurų. Ir tai dar ne viskas – net 44 proc. jaunų žmonių tikisi atlyginimo padidėjimo iškart po bandomojo laikotarpio, o dar 41 proc. – per pirmuosius darbo metus. Tokius jaunosios kartos lūkesčius atskleidė Užimtumo tarnybos užsakymu bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta 1021 jaunuolio apklausa. Be to, paaiškėjo, kad 19-29-erių metų respondentai jau yra pakeitę daugiau nei tris darbovietes, o kai kurie per savo dar trumpą profesinį gyvenimą spėjo padirbėti net ir aštuoniose ar dvylikoje įmonių. 62 proc. apklaustųjų pabrėžia darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą, o kas dešimtas dėl daugiau laiko sau ir šeimai net sutiktų uždirbti mažiau. Daugiau nei du trečdaliai šiandieninių jaunų žmonių netenkinančias darbo sąlygas toleruotų ne ilgiau kaip pusmetį. Beveik pusė apklaustųjų darbą keistų dėl per mažo atlyginimo, o daugiau nei keturi iš dešimties – dėl streso, emocinio nuovargio ar perdegimo rizikos. Pamaininį darbą ir budėjimus neigiamai vertina 51 proc. jaunuolių, o beveik pusei svarbiausia galimybė lanksčiai derinti darbo dienos pradžią ir pabaigą. LRT radijo švietimo laidoje diskutuoja Užimtumo tarnybos direktorė Inga Balnanosienė ir Lietuvos studentų sąjungos atstovas Antanas Ežerskis. Ved. Jonė Kučinskaitė

2. 

   8 Oct 2026

   „Matematika – ne man“: kaip baimė nuveda iki neišlaikyto egzamino

   Šiemet valstybinio matematikos A lygio egzamino neišlaikė 14,9 proc. abiturientų, o B lygio – net 22,9 proc. jį laikiusiųjų. Ne ką geriau ir su kitų tiksliųjų mokslų egzaminais. Štai fizikos valstybinio brandos egzamino (VBE) neįveikė 11,4 proc. dvyliktokų, biologijos – 14,5 proc., chemijos – 3,6 proc. abiturientų. Ir tai ne vienerių metų tendencija: per pastarąjį dešimtmetį matematikos VBE kasmet „neišlaiko“ nuo 5,6 iki 35,4 proc. laikiusiųjų, fizikos – iki 11,5 proc., biologijos – apie 8,2 proc., chemijos – iki 5,4 proc. Tačiau, kaip akcentuoja šių mokslų sričių atstovai, nesėkmių pradžia ne dvyliktoje klasėje ir net ne gimnazijoje. Pirmosios spragos atsiranda gerokai anksčiau, dar progimnaziniais metais. Viena nesuprasta tema veja kitą, po kelių nesėkmių atsiranda mintis „matematika – ne man“. O matematinė ar apskritai tiksliųjų mokslų baimė ima augti sniego gniūžtės principu ir netrukus virsta lavina. Tada prieš egzaminą jau nebeužtenka „paspausti“ paskutinį mėnesį ar išspręsti šimtą panašių uždavinių – pirmiausia reikia atrasti vietą, kurioje nutrūko supratimo grandinė. Kaip sustabdyti šią laviną dar jai neįsibėgėjus ir ką daryti, kad formulės nustotų gąsdinti, o matematika iš „siaubo filmo“ vėl taptų tiesiog išsprendžiama problema? LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja VILNIUS TECH Antano Gustaičio aviacijos instituto studijų prodekanas doc. dr. Dainius Jasaitis ir psichologė Gintė Blaževičė. Ved. Jonė Kučinskaitė

3. 

   1 Oct 2026

   „Aš mokytojas, ne socialinis darbuotojas“: kodėl pedagogai nebenori vadovauti klasei

   Vis daugiau mokytojų atsisako būti klasės auklėtojais. Tai akcentuoja vis daugiau mokyklų vadovų. Jiems prieš rugsėjį neretai tenka maldaute maldauti dalykininkų imtis klasės. Ir, nors Lietuvoje reprezentatyvių duomenų, kiek mokytojų atsisako vadovavimo klasei, nėra, bet problemos mastą galime pamatyti iš 2021 m. atliktos Kinijos klasės vadovų studijos. Iš apklaustų 5 065 pradinių ir vidurinių mokyklų klasės vadovų net 60 proc. teigė nebenorintys būti klasės auklėtojais. Lietuvos mokyklų direktoriai, ieškodami klasės vadovų, žada mokytojams įvairių paskatinimų – nuo priemokų iki sveikatinimo ar SPA paslaugų. Tačiau dalykininkų argumentas paprastas: „Aš esu fizikos mokytojas, o ne socialinis darbuotojas; matematikos mokytojas, o ne vadybininkas; biologijos mokytojas, o ne psichologas.“ Mat gavus vadovaujamą klasę prie savo dalyko dėstymo prisideda dar vienas – vadybinis, socialinis ir emocinis – darbas. Klasės auklėtojui reikia sekti kelių dešimčių mokinių pažangą, lankomumą ir drausmę, žinoti, kada egzaminai ir renginiai, organizuoti šventes bei išvykas ir jose atsakyti už vaikų saugumą, rūpintis klasės mikroklimatu, pastebėti emocines problemas, spręsti vaikų konfliktus ir koordinuoti santykius tarp mokinių, tėvų, mokytojų, specialistų bei administracijos. Nemaloniausi pokalbiai dažniausiai kyla su tėvais: klasės vadovui tenka pasakyti šeimoms nemalonius dalykus apie jų vaiką, aiškintis dėl elgesio ir pažymių, spręsti konfliktus, kuriuos vieni tėvai laiko patyčiomis, o kiti – paprastu vaikų apsižodžiavimu, o ir laviruoti tarp kardinaliai skirtingų tos pačios klasės tėvų reikalavimų. Tėvai rašo vakare, savaitgaliais ir per atostogas, o socialiniai tinklai bei pokalbių programėlės beveik panaikino ribą tarp darbo ir privataus laiko. Jau minėtas Kinijos tyrimas rodo, kad klasės auklėtojai jaučiasi, kad jie privalo būti auklėtinių tėvams pasiekiami kiaurą parą. O ir iš klasės auklėtojų tikimasi, kad jie dar ir prižiūrės auklėtinių elgesį socialiniuose tinkluose, tai yra jau po pamokų. Dar 2021 m. atliktas Šveicarijos 560-ies klasės vadovų krūvio ir emocinio išsekimo tyrimas rodo, kad klasės auklėtojų išsekimą iš esmės lemia trys dalykai – didelis darbo krūvis, konfliktai su tėvais ir mokinių elgesio problemos. Tuo tarpu mėginimas viską spėti dirbant ilgiau tik dar labiau didina išsekimą. O realus atlygis už vadovavimą klasei tėra grašiai. Štai Lietuvoje didele vadinamos – 21 ir daugiau mokinių – klasės vadovavimui skiriama 210 darbo valandų per mokslo metus, arba apie 14 proc. mokytojo etato. O jeigu šios valandos pridedamos prie jau turimo krūvio, jų piniginė vertė, priklausomai nuo mokytojo stažo ir kvalifikacijos, sudaro apie 150–250 eurų į rankas per mėnesį. Todėl dalis mokytojų skaičiuoja labai paprastai: užuot už kelis šimtus eurų prisiėmęs atsakomybę už kelias dešimtis vaikų, jų tėvų skambučius, konfliktus, išvykas, dokumentus ir kitokias nesibaigiančias problemas, jie mieliau pasiima kelias papildomas savo dalyko pamokas arba vakarais dirba korepetitoriais. LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja Vilniaus Baltupių progimnazijos anglų kalbos mokytoja Jūratė Gabiūnaitė ir Vilniaus Tuskulėnų gimnazijos direktorė Daiva Pilukienė. Ved. Jonė Kučinskaitė

Who has been a guest on Dešimt balų

Names identified in recent episode analyses. Showing up to five guests.

• Jolanta Navickaitė
• Vaida Venskutonytė
• Darius Jakavičius
• Arūnas Šileris
• Vytautas Mitalas

Reach and audience

Public platform figures. Ratings count people who left a rating, not total listeners.

Spotify

5.0 / 5

2 ratings

Contact Dešimt balų

Guest appearances

Books guests

Based on episode analysis; this does not confirm that the show is currently accepting guests.

Questions about Dešimt balų