Prieš daugiau kaip tris dešimtmečius vykę Roko maršai, taikūs Lietuvos žmonių protestai turėjo galingą tautos žadinimo bei cenzūros neigimo užtaisą ir vidinį žmonių laisvėjimą susiejo su valstybės laisvės idėja, kurios sutrypti buvo nebeįmanoma. Šia kalbančia istorija pasakojame mūsų kelią į laisvę, kuriuo vieningai žengdami atkūrėme Lietuvos nepriklausomybę.
Šią virtualią garso ekskursiją sudaro 11 stotelių, kurios žymi lemtingus Lietuvos kelio į laisvę įvykius – nuo pirmojo 1987-aisiais per Lietuvą nuvilnijusio Roko maršo iki vilniečių džiaugsmo akyse, kai miesto aikštėje virto Lenino skulptūra. Prisiminkime istoriją, kurią šiandien turime dar stipriau branginti.
Kelias į laisvę. Lenino paminklo nuvertimas Lukiškių aikštėje (1991.08.23)
Istorinė akimirka, daugeliui tapusi atsisveikinimo su sovietmečio simboliu, užfiksuota 1991-ųjų rugpjūčio 23-iosios archyviniuose kadruose. Beveik keturiasdešimt metų Vilniuje stovėjusi Lenino skulptūra atitrūksta, pakimba ore, pamoja ranka susirinkusiems vilniečiams ir iškeliauja.
Tą dieną Lukiškių aikštė – sovietmečiu pervadinta Tarybų, o vėliau Lenino aikšte – buvo pilna pakiliai nusiteikusių žmonių. Minioje plevėsavo trispalvės, nors apie sovietų vado skulptūros palydas oficialiai skelbiama nebuvo. Lietuva jau pusantrų metų buvo laisva, bet nukelti Lenino paminklus miestuose užtruko. Vos paskelbus apie tokius planus, Vilniuje ir Klaipėdoje kurį laiką juos saugojo šalyje dislokuotos sovietų armijos šarvuočiai.
Bet 1991-ųjų rugpjūtį, Maskvoje žlugus pučui, nuotaikos ėmė keistis. Sovietų kariškiai traukėsi iš užimtų pastatų Vilniuje ir kitose šalies vietose. Jie apleido per kruvinąją sausio 13-ąją užimtą Vilniaus televizijos bokštą bei Lietuvos radiją ir televiziją. Liudininkai pasakoja, kad tų metų rugpjūčio 23-iąją mintis nukelti Lenino paminklą Vilniuje gimė spontaniškai.
Aikštėje dirbę kelių inžinieriai nežinojo, kaip skulptūra pritvirtinta, nes brėžinių paskubomis rasti nepavyko. Todėl teko improvizuoti. Lynu apjuostą skulptūrą truktelėjus kranu, ji lūžo per kelius ir džiugiais plojimais Leninas buvo palydėtas į čia pat aikštėje pastatyto sunkvežimio priekabą.
Simbolinis įvykis žymėjo naują valstybės istorijos etapą, kuriame nebėra vietos diktatoriams. Kelerius metus praleidusi tuometinio Dailės kombinato dirbtuvėse, Lenino skulptūra kartu su kitais paminklais sovietų veikėjams dabar stovi eglyne, netoli Druskininkų įkurtame Grūto parke.
Rusijos kariuomenės išvedimas iš Lietuvos prasidėjo dar po metų ir oficialiai baigėsi tik 1993-iųjų rugpjūtį.
4 Mar 2022
Kelias į laisvę. Pirmoji valstybė, pripažinusi Lietuvos nepriklausomybę | Islandijos g. (1991.02.11)
Nepriklausomos valstybės atkūrimas sukėlė atgarsį pasaulyje. Lietuva sulaukė demokratinių užsienio šalių moralinio palaikymo, bet oficialūs asmenys užmegzti diplomatinių santykių su Lietuva neskubėjo. Jie siūlė valstybingumo klausimą spręsti Lietuvos ir Sovietų sąjungos dialogu.
Siekdama pasaulio valstybių pripažinimo, 1990-ųjų kovo 17-ąją Lietuvos Aukščiausioji Taryba laišku kreipėsi į demokratinių valstybių vyriausybes. Lietuvos vadovai ir diplomatai įvairiais būdais stengėsi informuoti pasaulį apie Lietuvos siekius ir keisti Vakarų valstybių požiūrį. Sovietų sąjungos valdžios pastangos užkirsti jiems kelią šį darbą apsunkino, bet nesustabdė.
1991-ųjų vasario 11 d. Lietuva gavo Islandijos Užsienio reikalų ministerijos telegramą, kurią kitą dieną posėdyje perskaitė Aukščiausios Tarybos pirmininkas Vytautas Landsbergis.
Islandija palaikė Lietuvą nuo pat pirmųjų nepriklausomybės atkūrimo paskelbimo dienų ir tapo pirmąja suverenia šalimi pripažinusia Lietuvos valstybingumą. Bendra deklaracija dėl šalių diplomatinių santykių atkūrimo buvo pasirašyta 1991-ųjų rugpjūtį.
Prie šio drąsaus Islandijos diplomatinio žingsnio labiausiai prisidėjo tuometis šalies užsienio reikalų ministras Jonas Baldvinas Hannibalssonas, kuriam už tai suteiktas Lietuvos valstybės apdovanojimas ir Vilniaus garbės piliečio vardas. 2016-aisias jis dalyvavo atidengiant dekoratyvinį užrašą islandų kalba, žymintį šalies garbei pavadintą gatvę.
4 Mar 2022
Kelias į laisvę. Nepriklausomybės paskelbimas |Aukščiausioji Taryba (Seimas) (1990.03.11)
Realus Lietuvos valstybės nepriklausomybės atkūrimas įvyko demokratiškai išrinkus Lietuvos parlamentą.
Po 50-ties okupacijos metų pirmieji laisvi rinkimai vyko 1990-ųjų vasarį, dar aneksuotoje Lietuvoje. Tuometinės Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos tikslas buvo parlamentiniu keliu aneksiją panaikinti ir viešai pareikšti, kad Lietuva yra nepriklausoma valstybė.
Nepriklausomybės atkūrimui svarbius sprendimus naujai išrinkta Aukščiausioji Taryba priėmė trijuose posėdžiuose, kurie vyko 1990 metų kovo 10 ir 11 dienomis. Visi jie buvo tiesiogiai transliuojami per Lietuvos radiją ir televiziją.
Antrosios dienos – istorinės Kovo 11-osios – posėdžiai tęsėsi beveik 15 valandų. Jų metu buvo išrinktas Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas ir Prezidiumas, patvirtinti Ministrų Tarybos Pirmininko įgaliojimai ir priimtas svarbiausias dokumentas – aktas „Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo“. Istorinio balsavimo rezultatus 22 val. 44 min. paskelbė naujasis Aukščiausiosios tarybos pirmininkas Vytautas Landsbergis.
Taigi į pirmąjį posėdį susirinkę dar kaip Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos deputatai, trečiojo posėdžio pabaigoje išsiskirstė jau kaip demokratinio Lietuvos Respublikos parlamento nariai ir Nepriklausomybės Akto signatarai
Contact Kelias į laisvę
Guest appearances
Does not typically book guests
Based on episode analysis; this does not confirm that the show is currently accepting guests.
Host of Kelias į laisvę?
Claim your podcast to manage its listing and keep your show details accurate.
Pod Engine is an independent podcast discovery and analytics service and is not affiliated with or endorsed by this podcast. Artwork and show content belong to their owners. Full legal notice.
Explore this show Podcast research with Pod Engine
