Pirmą kartą LRT KLASIKA eteryje girdėsime laidą, skirtą išvaizdos kultūrai. Šią temą aptars profesorius Eugenijus Skerstonas ir kels klausimus, susijusius su išvaizdos mados psichologija, elgsenos kultūra, mistiška mados fenomeno galia ir jo istorijos formavimosi aplinkybėmis. Taigi, ar egzistencinį pirmumą teikti sąlygai „būti“ ar „atrodyti“? <br />Laidą veda socialinių mokslų daktaras Eugenijus Skerstonas. Trečiadieniais, 11:05 val.
Podcast Overview
Pirmą kartą LRT KLASIKA eteryje girdėsime laidą, skirtą išvaizdos kultūrai. Šią temą aptars profesorius Eugenijus Skerstonas ir kels klausimus, susijusius su išvaizdos mados psichologija, elgsenos kultūra, mistiška mados fenomeno galia ir jo istorijos formavimosi aplinkybėmis. Taigi, ar egzistencinį pirmumą teikti sąlygai „būti“ ar „atrodyti“? <br />Laidą veda socialinių mokslų daktaras Eugenijus Skerstonas. Trečiadieniais, 11:05 val.
Language
🇱🇹
Publishing Since
3/4/2020
1 verified contact email on file for Profiliai
Pitch yourself as a guest, propose sponsorships, or reach out directly to the host.
Recent Episodes
June 16, 2021
Profiliai. (Ne)grožis: kūnas, siela ir drabužis
Paskutinėje LRT Klasikos programos sezono laidoje „Profiliai“ kartu su Vilniaus dailės akademijos profesore, menotyrininke, ponia Agne Narušyte ir dailininke, ponia Aleksandra Jacovskyte, aptariamas žmonių požiūris į (ne)grožio fenomeną. Negrožis keldavo atgrasumo, atstumimo, pasidygėjimo jausmą, o grožis - patrauklumo, žavėjimosi, pasigėrėjimo. Grožio ir negrožio fenomenai skirtingai vertinami gamtos, gyvūnų, taip pat daiktiškųjų objektų atžvilgiu ir žmonių atžvilgiu. Aptariant žmogiškąjį kūną - fizinę tapatybę, kitaip tariant, įgimtą žmogaus išvaizdą, jos negrožį, neišvengiamai tektų prisiminti dismorfinį kūno sutrikimą. Žinoma dailininkė, scenografė ir fotografė sako, kad gražūs žmonės ankstyvojoje jaunystėje savo išvaizdai visuomet randa priekaištų, bet visi, pagal savo supratimą, siekia grožio. VDA profesorė aptaria požiūrį į neįgalius žmones, kuris vis dar grindžiamas nevisai aiškios kilmės, šiandien nepriimtinomis normomis, taip pat konstatuoja, kad mes vis dar nesitaikstome su prigimtine žmonių įvairove. Gal (ne)grožis tik įsivaizduojamas? Ar mūsų gerai savijautai daro poveikį drabužiai? Išklausę pokalbio, sužinosite, kodėl prisiminta antikinė Graikija, kodėl ir kokiu būdu jos skulptoriai kūrė idealų žmogų. Išgirsite studijos viešnių įžvalgas apie vaizduojamojo meno aprėptį ir teatro kostiumų kūrimą.<br /><br />Laidos autorius ir vedėjas Eugenijus Skerstonas
June 9, 2021
Profiliai. Išvaizdos kultūra tarpukaryje: europietiškojo modernumo interpretacijos Lietuvoje
Riaumojantys, kvaitulingi, ūžiantys…Tai kelių pirmųjų praėjusio amžiaus dešimtmečių apibūdinimai. Tuomet Europoje, vos kiek vėliau, įskaitant ir Lietuvą, ypač jos laikinąją sostinę Kauną, palaipsniui įsigali ypatingos meninės raiškos gyvensenos kultūra, fenomenas; gyvenimas pradėtas tapatinti su visais atžvilgiais ištaiginga, iki tol neįprastų estetinių nuostatų švente. Laidoje su hum. m. dr., Lietuvos kultūros tyrimų instituto vyresniosiomis mokslo darbuotojomis, poniomis Gabija Surdokaite-Vitiene ir Lijana Šatavičiūte-Natalevičiene, šio instituto doktorante Viktorija Bruneizeryte ir hum. m. dr., Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos vyriausiuoju metodininku-tyrėju, ponu Kęstučiu Šapoka kalbama apie stilių Art Déco - taip prancūzų kalba užrašomas trumpinys, kurio visas pavadinimas – Arts Décoratifs, į lietuvių kalbą verčiamas reiškia menus, kuriems būdingas išskirtinis išvaizdumas, itin raiški meninė forma, o stilistiniu atžvilgiu, pasak ponios Gabijos – tai unikalus prabangos daiktų stilius, itin greitai paplitęs vadinamojoje masinėje, populiarioje kultūroje. Ponas Kęstutis mini kokybiškai naują kapitalizmo vystymosi etapą, vadintiną fordizmu ir masinės kultūros eros pradžia. Ponia Lijana sako, kad priimta laikyti jog Art Déco Europoje plėtojosi kartu su kitomis avangardinėmis dailės kryptimis, o Lietuvoje ketvirtąjame dešimtmetyje modernizmas tik įsibėgėjo, Art Déco pozicijos vis dar buvo tvirtos. Laidos dalyvė Viktorija aptaria tuometinės moters ir aktorės įvaizdį. Išklausę visą laidą, be daugybės įdomių įžvalgų, sužinosite apie šio tarpukario stiliaus egzotiškumą, tautinį avangardą, portretinę fotografiją, kasdienių ir liturginių rūbų dekoro ypatumus ir tai, kad Art Déco terminas Lietuvoje kilo iš akademinės aplinkos.<br /><br />Laidos autorius ir vedėjas Eugenijus Skestonas
June 2, 2021
Profiliai. Poetiškumo žymės išvaizdos kultūroje
Laida pradedama poetiškumo sampratos turinio ir šio socialinio fenomeno galimų sąsajų su išvaizdos kultūra aptarimu. Išvaizdos kultūros ir jos madų poetiškumas, manytina, kildinamas iš ypatingo, sakytume poetinio, santykio su individo išvaizda ir todėl vertintinas kaip išskirtinis, susižavėjimą asmens fizine, vidujine ir daiktiškaja taptybe, kaip darnią visumą, įkvėpiantis veiksnys. Kitaip tariant, individo patrauklumas provokuoja jo poetizavimui. Apie tai laidoje kalbamasi su dviem ypatingom pašnekovėm – poete, ponia Indre Valantinaite ir poete, psichologe, ponia Egidija Šeputyte-Vaitulevičiene. Laidos pašnekovės, atsakydamos į užduodamus, su tema susijusius, klausimus, nuoširdžiai dalijasi savo įžvalgomis, svarsto apie poetiškumo prigimtį ir ryšį su asmens išvaizda. Poezija – širdies prieraišumo mokslas, prisimindama įsimintą citatą, sako poetė Indrė Valantinaitė. Jos žodžiais tariant, poezija turi „rūbą“ – leidinio viršelį. Psichologė ir poetė Egidija sako, kad siekiant poetiškumui priskirti moralinius ar psichinius kriterijus, tektų kalbėti apie kūrybinį vyksmą, kaip psichinį aktą. Pasak Indrės, kiekvienas iš mūsų esame kaip Dievo parašytas eilėraštis; jai svarbi išorės ir vidaus darna. Egidija rūbą įvardija esant vidine tapatumo išraiška; ji sako, kad rūbas ar išvaizda gali tapti poetiniu simboliu. Išklausę laidą, be kita ko sužinosite, ar poetiškumas – vertė, koks psichologinis poetiškumo poveikis suvokiančiam, jaučiančiam subjektui, ar poetiškumas, kaip savybė, dominuoja individo fizinės ir daiktiškosios tapatybės atžvilgiu. Laidoje taip pat aiškinamasi, kaip suprastina psichinė tikrovė, poetinė fikcija, ar išvaizdos ir poezijos įsimenamumui priskirtinas bendrystės veiksnio vaidmuo, ar ištaigingas įvaizdis – glamūras, asocijuotinas su momentiniu blykstelėjimu…<br />Laidos autorius ir vedėjas Eugenijus Skerstonas
66 total episodes available
Deep-dive analytics for Profiliai
Frequently asked questions
Have a different question and can't find the answer you're looking for? Reach out to our support team by sending us an email and we'll get back to you as soon as we can.
- What is Profiliai?
- How often does this podcast release new episodes?
This podcast updates daily.
- Where can I listen to this podcast?
This podcast is available on 4 platforms including Apple Podcasts, Spotify, and more. You can also use the RSS feed directly.
- Does this podcast accept guests?
Yes, this podcast regularly features guests.
Legal Disclaimer
Pod Engine is not affiliated with, endorsed by, or officially connected with any of the podcasts displayed on this platform. We operate independently as a podcast discovery and analytics service.
All podcast artwork, thumbnails, and content displayed on this page are the property of their respective owners and are protected by applicable copyright laws. This includes, but is not limited to, podcast cover art, episode artwork, show descriptions, episode titles, transcripts, audio snippets, and any other content originating from the podcast creators or their licensors.
We display this content under fair use principles and/or implied license for the purpose of podcast discovery, information, and commentary. We make no claim of ownership over any podcast content, artwork, or related materials shown on this platform. All trademarks, service marks, and trade names are the property of their respective owners.
While we strive to ensure all content usage is properly authorized, if you are a rights holder and believe your content is being used inappropriately or without proper authorization, please contact us immediately at hey@podengine.ai for prompt review and appropriate action, which may include content removal or proper attribution.
By accessing and using this platform, you acknowledge and agree to respect all applicable copyright laws and intellectual property rights of content owners. Any unauthorized reproduction, distribution, or commercial use of the content displayed on this platform is strictly prohibited.